Jis stūmė žmoną į jūrą, svajodamas, kad kartu su meiluže valdytų jos turtą… Tačiau po trejų metų įvyko tai, kas apvertė jų gyvenimą ir pavertė jį tikru košmaru…
Laura ilgai žiūrėjo į veidrodį ir negalėjo patikėti savo laime: šiandien vyras pakvietė ją į romantišką jūros kruizą.
Ji tikėjosi, kad tai ženklas — jų santykiai atgaivins. Jos širdyje žibėjo viltis, kad viską galima pradėti iš naujo.
Kai jie išėjo į privatų molą, Markas ištiesė jai ranką, o ji, pasitikinti, žengė ant siūbuojančios valties.
Ji nepastebėjo įsitempusių vyro pirštų ar tuščio žvilgsnio. Jos akimis tai buvo pasimatymas. Jam — atsisveikinimas.
Stiklinės skambėjo, Lauros juokas susimaišė su klyksmais kormoranų. Ji kalbėjo apie ateitį, vaikus, savo meilę. O jis laukė tinkamos akimirkos.
Ir kai Laura priėjo prie borto, išskleidusi rankas saulėlydžio link, staigus stūmimas sugriovė jos svajones.
Akimirka — ir šaltos bangos uždengė jos kūną. Jos ausyse aidėjo jos paties šauksmas, kurį prarijo jūra.
Nieks to nepastebėjo… išskyrus moterį krante, stebinčią žiūronais.
Ji patenkinta šyptelėjo ir rinkdama numerį tarė: „Viskas pavyko idealiai, brangioji“.
Tačiau jie net nesuprato, kad po trejų metų jų kruopščiai suplanuota intriga pavirs košmaru.
Po trejų metų Marko ir jo naujosios mylimosios gyvenimas atrodė ramus: pinigai jų rankose, namas prie jūros, kelionės… Tačiau tuomet įvyko pirmasis smūgis.
Anoniminis laiškas atkeliavo gražiame vokelyje be parašo. Tik viena frazė: „Ji nenuskendo“.
Marko širdis sustingo. Jis taip stipriai suspaudė popierių, kad pirštai pašviesėjo.
Nuo tos dienos viskas pradėjo byrėti. Kiekvieną naktį jam atrodė, kad kažkas stebi jį iš šešėlio. Telefono skambučiai su tyla kitoje pusėje varė jį iš proto.
Jo meilužė Carla iš pradžių juokėsi, bet netrukus pati pastebėjo keistumus: pėdsakai smėlyje prie namų, atidaryti langai, kurių jie nepaliko.
Po mėnesio Markas gavo dar vieną žinutę. Šį kartą — nuotrauką: moteris su suknele, labai panaši į Laurą, stovėjo krante. Nuotraukoje buvo parašyta: „Aš sugrįžau“.
Markas ir Carla bandė įtikinti save, kad tai kieno nors žaidimas arba atsitiktinumas. Tačiau Laura žinojo, kaip veikti subtiliai.
Ji neskubėjo pasirodyti atvirai, bet slapta susisiekė su buvusiais verslo partneriais.
Pirmiausia tai buvo trumpi susitikimai kavinėse, vėliau — derybos už uždarų durų.
Ji prašė jų pagalbos atgaunant kontrolę įmonėje, žadėdama dalį būsimų akcijų.
Su senųjų sąjungininkų pagalba Laura pamažu naikino Marko verslus: sutartys žlugo, patikimi žmonės pasitraukė, kontraktai prarado galiojimą.
Kiekvienas veiksmas buvo kruopščiai apskaičiuotas, kad atrodytų atsitiktinumas, bet iš tikrųjų smukdė jo poziciją.
Kai Markas ir Carla liko beveik be nieko, Laura pasirodė. Ji parodė dokumentus, įrodymus ir liudininkus: viskas, kas įvyko, buvo jos planas.
Ji pareiškė, kad būtent Markas organizavo bandymą nužudyti ją, ir pateikė bylą teismui.
Markas ir Carla suprato, kad visa jų ramybė buvo iliuzija. Jų gyvenimas pavirto viešu košmaru: tyrimai, teismai, reputacijos praradimas.
Laura, stovėdama prie savo įmonės vairo, tik tyliai šypsojosi: kerštas buvo įvykdytas, o teisingumas triumfavo pagal jos taisykles.
