1 DALIS — JOS SĄRAŠAS IR MANASIS Kitą rytą šeštą valandą pusryčius patiekiau popierinėse lėkštėse. Kiekvienoje lėkštėje buvo po du virtus kiaušinius ir
1 dalis: Šypsena, slėpusi spąstus Kai pamačiau, kaip mano anyta kažką įberia į mano taurę, gimtadienio žvakutės dar net nebuvo uždegtos, tačiau jau žinojau
— Seriož… tai yra, Denisai, ar tu apskritai girdi, ką pats kalbi? Katia pastatė puodelį ant stalo ir lėtai pakėlė akis. — Pakartok, prašau, dar kartą.
— Stasai, galėtum bent savo lėkštę nusinešti, ką? — Veronika tai pasakė švelniai, beveik meiliai, dėdama vaikams vakarienę. — Rankos tau duotos ne vien dėl grožio.
Praėjus trims savaitėms po to, kai palaidojau savo naujagimį sūnų, atidaviau viską, ką buvau jam nupirkusi, sunkiai besiverčiančiai motinai su kūdikiu.
Rytas gimdymo namų palatoje prasidėjo nuo košės, maitinimo ir atsargaus beldimo į duris. Gydytojas nusišypsojo, pažvelgęs į tris jaunas mamas, ir pranešė
— Tu privalai padėti motinai! Jos pensija labai maža! — pasipiktinęs pareiškė Artiomas tiesiai per šeimos vakarienę ir taip smarkiai trenkė delnu į stalą
Antkaklis kūdikio šventėje atskleidė aukšto rango karininkę, o Hnatiukų šeima viešai ir visiems laikams prarado savo galią. — Ir jis atvyks ne vienas.
Liamas basas nulėkė laiptais žemyn, vos du kartus nepaslydęs, o jo širdies plakimas griaudėjo garsiau už Gwen šauksmus iš aukščiau esančio balkono.
Sūnus nešynėje atskleidė paveldėtoją, o Kovalenkos išlyga visiems laikams, viešai, galutinai ir visiškai atėmė iš Storožuko jo imperiją.