Grįžau namo anksčiau iš komandiruotės be įspėjimo. Vos įžengusi sustingau. Aukštakulniai prie durų. Šilkinė palaidinė numesta ant sofos.
Vėlyvo popietės saulė kepino tylų gatvės ruožą Dalase, Teksase. Automobiliai skriejo pro šalį, jų vairuotojai atsiskyrę nuo aplinkinio pasaulio.
Telefonas suskambėjo vakarienės metu. Visa šeima sėdėjo prie stalo – Katya su vyru Denis, jo tėvai ir jaunesnioji sesuo Anžela. – Nesiimk, – burbtelėjo uošvis.
Prabanga spindintis viešbučio konferencijų salės interjeras švytėjo tarsi stiklinis rūmas. Virš galvų kabojo puošnios liustra, jų šviesa šoko ant auksinių
Ji sunkiai kilo marmuriniais laiptais, jos sunkios suknelės kraštas slinko per salės grindis, kol visų žvilgsniai buvo nukreipti į jos figūrą.
Kai ragelis nutilo, kambaryje pasidarė taip tylu, kad išgirdau, kaip kažkur už sienos varva vanduo. Lėtai, lyg sapne, atsistojau, priėjau prie spintos
Ji tik norėjo matyti vaikų šypsenas, bet paprastas vandens purškimo žarna vonios ritualas sukėlė milijonieriaus tėvo pyktį. Jis nė neįtarė, kad po to momento
Ant užšalusios Mičigano ežero pakrantės, senas žvejys vardu Jamesas Carteris gyveno vienas senoje trobelėje netoli Havenwood kaimelio, Ilinojaus valstijoje.
Mano vardas Michael Harris, man 61 metai. Gyvenu mažame priemiesčio rajone Klivlande, Ohajo valstijoje, kur žiemos ilgos, o naktis atrodo dar ilgesnės.
Per savo sesers kūdikio šventę buvau devintą nėštumo mėnesį. Kai atvykome į renginį, mano tėvai pasakė: „Palauk, tavo sesers dar nėra.“ Aš pavargau stovėti