1 DALIS Kai susipažinome, žinojau, kad Margaret serga, tačiau būdamas dvidešimt septynerių niekada iš tikrųjų netikėjau, kad liga gali ją iš manęs atimti.
Po trumpos pauzės teisininkas prabilo taip tyliai, tarsi kruopščiai svertų kiekvieną žodį: Natalijos tėvui reikėjo ne šiaip žento, o vyro, kurio godumu
Alinos sužadėtinis lėtai padėjo taurę ant stalo ir pirmą kartą per visą vakarą pažvelgė ne į savo būsimą žmoną, o į mane. Jo veide nebuvo nei susižavėjimo
Atsarginio kontakto laukelyje buvo įrašytas Mykolos – mano tėvo – vardas, tačiau jis pažvelgė į ekraną taip, tarsi pirmą kartą matytų savo vardą svetimoje byloje.
— Vaikas ne mano. Kraukis daiktus, — pasakė Sergejus ir metė ant stalo ploną aplanką su medicininiais dokumentais. Aplankas nuslydo lygiu paviršiumi ir
Likus dviem savaitėms iki išleistuvių, mano sūnus pasakė, kad ketina padaryti tai, kas gali kainuoti jam draugus, tėvo palaikymą ir orumą šimtų žmonių akivaizdoje.
Arbatinis šaukštelis taip staigiai trinktelėjo į lėkštutę, kad Jana krūptelėjo ir pakėlė akis nuo lėkštės su kotletais. Prie stalo stojo tyla — ta ypatinga
Natalija nenuleido akių ir pasakė Liusi amžių — dveji metai ir septyni mėnesiai. Suskaičiavau greičiau, nei spėjau sau įsakyti neskaičiuoti.
— Nedelsdamas atimk iš savo motinos raktus! Ji įėjo į miegamąjį nepasibeldusi, kol mes miegojome! Aš nesiruošiu gyventi namuose, kuriuose visi vaikšto kaip nori!
Kaskart, kai mudu su Marcusu klausinėdavome tėčio apie jo gerokai jaunesnę žmoną, jis tvirtindavo, kad viskas gerai. Tačiau prieš pat mirtį jis sušnibždėjo