Mano vardas Ethanas Caldwellas, ir trisdešimt dvejus metus aš tikėjau, kad mano dukra Vanessa yra tiesiog išlepusi, nekantri ir per daug pripratusi gauti
Bažnyčia buvo persmelkta sunkaus senų medinių suolų kvapo, sumišusio su per stipriais laidotuvių kvepalais. Mano tėvo atminimo ceremonija truko daug ilgiau
Ketvirtą trisdešimt ryto, kai miestas dar kvėpavo tyla, o sandėlis atrodė kaip miegantis betono ir metalo monstras, Camila Reyes išsigandusi atsimerkė.
Mano dukra paskambino, kol gulėjau po aštriomis ligoninės šviesomis, šonkauliai stipriai sutvarstyti, kairė ranka įtvirtinta į įtvarą, o išdžiūvęs kraujas
Mano dukra mirė per savo medaus mėnesį Maujui. Tai buvo sakinys, kurį kartojau sau devynias dienas iš eilės, bandydama priversti jį skambėti tikru.
Pliaukštelėjimas atėjo dar nespėjus ištarti dukros vardo. Vieną akimirką stovėjau po auksinėmis dvaro verandos šviesomis, kurias kadaise pati apmokėjau
4 val. ryto mano įbrolis įvarė atsuktuvą man į petį. Sekundę nesupratau, kas įvyko. Tiesiog išgirdau drėgną garsą, pajutau spaudimą, o tada staigią kaitrą
Mano senelis Tomas Heilas buvo tyliausias žmogus, kokį kada nors pažinojau, ir didžiąją mano gyvenimo dalį žmonės jo tylą palaikydavo tuštuma.
Pirmasis kameros blykstės sprogimas įvyko dar prieš mano vyrui paliečiant jos lūpas. Tai buvo tai, ką mano protas išsaugojo — aštru ir negailestinga.
Tą vakarą, kai mano vyras pasakė man „eik po velnių“, jo ranka vis dar gulėjo ant buvusios merginos liemens. Ne tiesiog kabėjo netoli jos liemens.