Niekada negalvojau, kad būsiu tas vaikinas, kuris pagaus savo merginą apgaudinėjant, bet gyvenimas mėgsta pateikti netikėtumus.
Tris metus Mia ir aš turėjome tai, ką laikiau tvirtais ir mylinčiais santykiais.
Žinoma, būdavo pakilimų ir nuosmukių, bet aš visada maniau, kad mums sekasi gerai.
Taip buvo iki praėjusio penktadienio.
Visą savaitę laukiau mūsų pasimatymo.
Darbe buvo sunkus laikotarpis, ir aš tiesiog norėjau atsipalaiduoti su Mia, galbūt nueiti pavakarieniauti ir pažiūrėti filmą.
Kai paklausiau apie mūsų planus, ji pavargusiai atsiduso, net nepakeldama akių nuo telefono.
„Aleksai, šį vakarą jokiu būdu,“ – pasakė ji.
– „Darbo tiek daug, vos spėju su viskuo. Gal kitą savaitę?“
Buvau nusivylęs, bet supratau.
Visiems būna užimtos dienos, ir aš nenorėjau pasirodyti įkyrus.
Taigi nusprendžiau susitikti su draugu Marku ir išgerti su juo po taurę.
Po valandos jau sėdėjome bare miesto centre, kai Markas pasiūlė nueiti į vėlyvą kino seansą.
Tai atrodė puikus būdas prasiblaškyti, tad sutikau.
Nusipirkome bilietus, pasiėmėme spragėsių ir patogiai įsitaisėme.
Bet vos tik baigėsi anonsai ir salėje pritemo šviesos, pamačiau tai, kas privertė mano širdį nusvirti.
Keletą eilių prieš mus sėdėjo Mia.
Ir ne viena.
Ji juokėsi, pasilenkusi prie kažkokio vaikino, jų galvos buvo labai arti viena kitos, jie kažką šnabždėjosi.
Jo ranka atsainiai gulėjo ant jos kėdės, lyg jie jau seniai būtų pora.
Jutau, kaip manyje kaupiasi pyktis.
Širdis daužėsi taip stipriai, kad beveik nieko negirdėjau.
Nenorėjau patikėti savo akimis.
Gal tai tiesiog sutapimas?
Gal senas draugas?
Bet tada ji truputį pasisuko ir aš pamačiau jos šypseną – švelnią, flirtuojančią šypseną, tokią, kokią ji kadaise skirdavo man.
Markas bakstelėjo mane alkūne.
„Bičiuli… ar čia ne Mia?“ – paklausė jis.
Palinkau galvą ir sukandau žandikaulį taip stipriai, kad skaudėjo.
Būčiau galėjęs prieiti, sukelti skandalą, reikalauti paaiškinimo.
Bet vietoje to privertiau save nusiraminti.
Nenorėjau suteikti jai pasitenkinimo matyti mane palūžusį.
„Eime,“ – sušnibždėjau Markui, keldamasis.
Turėjau apmąstyti viską.
Bet svarbiausia – norėjau pamokyti Mią taip, kad ji tai prisimintų.
Kitą dieną išlikau ramus.
Nerašiau jai ir neskambinau.
Norėjau pažiūrėti, ar ji pati paminės praėjusį vakarą.
Ir, kaip ir tikėjausi, po pietų ji parašė žinutę.
„Labas, mylimasis, kaip praėjo tavo vakaras? Tikiuosi, pailsėjai! Aš vis dar paskendusi darbuose.“
Darbas? Geras žingsnis.
Atsakiau lyg niekur nieko:
„Taip, leidau laiką su Marku. Tikiuosi, kad tau pavyko viską užbaigti laiku!“
Ji atsiuntė širdelės emotikoną, nė nesuvokdama, kad žinau viską.
Tada supratau – ji net nejaučia kaltės, nes galvoja, kad liko nepastebėta.
Tą pačią naktį nusprendžiau įgyvendinti savo planą.
Paskambinau Miai ir pasakiau, kad jai paruošiau staigmeną.
„Žinau, kad esi labai pavargusi, todėl suplanavau ką nors ypatingo,“ – sakiau, stengdamasis skambėti džiugiai.
„Apsirenk gražiai. Pasiimsiu tave septintą.“
Ji atrodė sužavėta.
„Aleksai, kaip miela! Labai laukiu!“
Aš irgi laukiau.
Lygiai septintą atvažiavau jos pasiimti ir nuvežiau į prabangų restoraną, apie kurį ji ilgai svajojo.
Žiūrėjau, kaip ji užsisako mėgstamus patiekalus, kaip jos akys švyti, kai ji dėkojo už mano dėmesį.
Ir tada, kai ji pasiekė vyno taurę, šiek tiek pasilenkiau ir tyliai paklausiau:
„Tai kaip buvo vakar kino seanse?“
Jos ranka sustingo.
Kraujas nubėgo iš jos veido.
„K-kaip?“ – sumikčiojo ji.
Pakeliau galvą į šoną.
„Žinai, tame filme, kuriame buvai su tuo vaikinu? Apie kurį man melavai?“
Jos lūpos prasivėrė, bet neišėjo nė žodžio.
Išsitraukiau telefoną ir lėtai pavartiau nuotraukas.
„Turiu net nuotrauką. Jei prireiktų priminimo.“
Ji nuryjo seiles.
„Aleksai, galiu paaiškinti–“
„Nereikia,“ – pertraukiau.
„Tiesiog norėjau padovanoti tau dar vieną ypatingą vakarą prieš tai, kai visam laikui išeisiu.“
Pakilau, padėjau pinigus ant stalo ir išėjau, palikdamas ją sėdėti sukrėstą.
Mia dar kelias dienas bandė man skambinti ir rašyti, bet aš neatsakiau.
Vieną dieną ji net atėjo į mano namus, bet ten buvo Markas, tad paprašiau jos išeiti.
Ar skaudėjo? Žinoma.
Bet aš supratau kažką svarbaus.
Kai žmogus parodo, koks jis iš tikrųjų yra – patikėk tuo.
Mia man melavo nežinia kiek laiko.
Ji mane išdavė, piktnaudžiavo mano pasitikėjimu ir galvojo, kad niekada nesužinosiu.
Bet aš sužinojau.
Ir užuot leidęs jai mane sugniuždyti, aš pasitraukiau oriai.
Tai buvo tikra pamoka.
Abiem.
