Mes dažnai manome, kad artėjantis skrydis – tai tik keli nuobodūs valandos. Todėl atsisiunčiame filmus, pasiimame knygą arba planuojame tiesiog miegoti.
Bet kartais gyvenimas sukuria tokias situacijas, apie kurias nė vienas scenaristas nesugalvotų.
Įprastas skrydis tampa kelių valandų kino filmu, kuriame atsiskleidžia komedija arba tikras drama.
Istorija 1:
Skraidžiau atostogų metu. Kai pakilau nuo savo vietos, netyčia atsitrenkiau į jaunuolį.
Jis pasakė: „Esu įpratęs, kad gerbėjai taip daro. Nori autografo?“ Atsisakiau, nes neturėjau supratimo, kas jis toks. Jis nusijuokė.
Vėliau nusprendžiau paieškoti jo internete. Paaiškėjo, kad arba jis tiesiog juokavo, arba iš tikrųjų buvo paauglių idolas. Niekada taip ir nesužinojau.
Istorija 2:
Sėdėjau prie lango, kai lėktuvas užklupo turbulencija.
Staiga pajutau, kaip šalia manęs sėdintis vyras paėmė mano ranką ir pasakė: „Brangioji, nesijaudink, viskas gerai!“ Buvo sunku patikėti, nes keliaudavau viena.
Tada pamačiau, kad jis pabalo, ir supratau, jog jis taip išsigando, kad mane supainiojo su savo žmona, kuri iš tikrųjų sėdėjo kitoje pusėje.
Aš tik tyliai nusišypsojau, kad jo žmona nepastebėtų. Paaiškėjo, kad jis buvo labai jautrus žmogus.
Istorija 3:
Lėktuve lipau į vietą, kai priešais mane stovintis vyras staiga sustingo, drebėdamas iš baimės.
Paklausiau, kas nutiko, ir jis sakė, kad niekada nebuvo skridęs ir bijo.
Kažkaip jį apgyvendino, ir pakilome. Tada užklupo turbulencija, ir drebėjimas buvo toks stiprus, kad net patyrusiems keleiviams tapo baisu.
Kartą išgirdau aukštą moterišką šauksmą. Po nusileidimo paklausiau vyro, ar jis girdėjo moterį rėkiančią.
Jis atsakė: „Tai nebuvo moteris, tai buvau aš.“
Istorija 4:
Už manęs sėdėjo mergaitė, kuri nuolat sakė tėčiui, kad prarado dantį, o tėtis nekantriai bandė jį surasti. Šalia stovėjęs vyras pasakė: „Ei, vaiku, girdėjau, kad jei lėktuve pametate dantį, dantų fėja duoda 50 dolerių.“ Į ką tėtis atsakė: „Žiūrėk, mieloji, dantų fėja nusprendė sėdėti šalia mūsų lėktuve!“
Istorija 5:
Skraidžiau, kai pradėjo tiekti vakarienę.
Išskleidžiau stalelį, ir staiga priešais mane sėdintis vyriškis taip staigiai atsilošė, kad beveik užspringau! Paprašiau jo to nedaryti.
Jis piktai murmėjo, pakėlė sėdynę… ir vėl atsilošė. Ir vėl. Ir dar kartą.
Tuomet supratau – turbūt jį užkankinau spustelėdama ekraną ant jo sėdynės rinkdamasi filmą. Tai buvo jo kerštas.
Istorija 6:
Atsisėdau, ištraukiau ausines ir viską, ko galėjau prireikti. Žmonės dar lipo į lėktuvą.
Šalia manęs sėdėjo senyva pora. Moteris, įsakmiu tonu, liepė man įdėti krepšį po sėdyne, nes „tokių taisyklių reikia pakilimo metu.“
Tik kad lėktuvas dar tik pildėsi. Ignoravau ją, nes žinojau, kad palydovas tikrins prieš pakilimą.
Pora pradėjo šokinėti sėdynėse iš pykčio.
Lėtai įsikišau savo daiktus į sėdynės kišenes, apsimesdama, kad jų nepastebiu.
Tada senelis perbrido per žmoną ir pradėjo šaukti, kad dėtume krepšį. Buvau nustebusi, bet išlaikiau rimtą veidą.
Kai pildymas baigėsi, palydovas nuėjo tikrinti.
Įdaviau savo krepšį, jis padėjo jį viršutiniame skyriuje. Vis dar nesuprantu, kam visa tai buvo.
Istorija 7:
Skraidžiau į JAE dėl darbo, kai įsimylėjau palydovę.
Ji buvo tokia graži, kad negalėjau nuo jos atsitraukti. Norėjau pagirti, bet buvau per drovi, tad tik šypsojausi kiekvieną kartą, kai ji praeidavo.
Po vakarienės klausiau muzikos, kai kažkas palietė man petį. Tai buvau ji.
Įsitempiau, manydama, kad pastebėjo, jog žiūrėjau, bet ji priėjo ir prisislinkusi ištarė: „Turi labai mielą šypseną!“
Buvau ant debesų, ir net po nusileidimo jaučiausi tarsi dar skridau iš laimės.
Istorija 8:
Sėdėjau šalia tėčio ir jo maždaug 5 metų dukros. Jis buvo labai šaunus ir šnekučiavosi, o dukra pradėjo kalbėtis su manimi.
Ji buvo tokia miela ir energinga. Ir pasakė man per daug detalių.
Ji pasakė kažką panašaus į: „Aš nuėjau pas senelius, jie susituokę, norėčiau, kad mano tėtis susituoktų su mama, bet jie negali kalbėtis, bet aš visada noriu, kad jie būtų susituokę kaip mano seneliai.“
Jos tėtis būtų siaubingai išsigandęs. O aš tiesiog liūdėjau.
Istorija 9:
Skraidžiau namo po atostogų su mama, kai man buvo 9 metai.
Skrydis truko 13 valandų be sustojimų, sėdynės buvo tankiai, ir aš miriau iš nuobodulio, tad nusprendžiau aplankyti palydovus.
Jie kalbėjosi su manimi, davė visokių desertų, kuriuos tieikia lėktuve, ir linksmino mane.
Mano mama žinojo, kur aš esu, ir kad man viskas gerai.
Paklausė, ar buvau kabinoje, ir aš sakiau, kad ne, bet tai buvo mano svajonė.
Jie iš karto nuvedė mane ten. Buvau ant debesų! Buvo jau tamsu, įjungė šviesas, leido laikyti valdiklius ir spausti mygtukus.
Sėdėjau su ausinėmis. Tai buvo neįtikėtina!
Istorija 10:
Kartą skraidžiau verslo klase, kur sėdynės pilnai atlošiamos patogumui.
Rezervavau vėlai ir turėjau pasirinkti vietą, kuri man visiškai nepatiko.
Sėdau, ir vyras iš karto priėjo, prašydamas duoti jam mano vietą, kad galėtų sėdėti toje pačioje eilėje su šeima.
Sutariau, persėdau į jo vietą, kuri pasirodė geresnėje vietoje nei mano.
Kai apsistojau, moteris prie lango pamatė mane ir garsiai sušuko: „Aš prašiau, kad niekas nesėdėtų šalia manęs!“ Paaiškinau, kad iš pradžių vietoje turėjo sėdėti vyras, bet mes pasikeitėme.
Ji iškvietė palydovą. Palydovas pakartojo paaiškinimą, bet moteris įsikibo, kad jai vis tiek nesvarbu.
Žinoma, sėdau, tik norėdama pastebėti, kad ji pasiėmė mano antklodę, kosmetinę ir pagalvę – viską, kas suteikta verslo klasės keleiviams.
Pagalvojau: „Kodėl ji tokia arogantiška? Galėjo nusipirkti dvi vietas ir nesiskųsti.“
Tada supratau, kad ji tikriausiai net nesumokėjo už vietą pati, nes pusę ryto rašė memo.
Atrodė, kad ji skraidė įmonės pinigais – bet karūna tikrai išaugo, kai ji atsisėdo.
