Ji naktimis šoko, kad išlaikytų savo mažąją dukrelę, kol vieną dieną turtingas šeichas pasiūlė jai naują gyvenimą, tačiau jo poelgio priežastis sukrėtė visus 😱🤯😨
Kler jau seniai nustojo laukti, kad Erikas sugrįš.
Prieš aštuonis mėnesius jos vyras tiesiog dingo, palikęs skolas, tuščią banko kortelę ir aštuonerių metų dukrelę, kuri kiekvieną vakarą klausdavo, kada tėtis grįš.
Kler negalėjo sau leisti gailėtis savęs.
Dienomis ji dirbo mažoje kavinėje, o naktimis šoko brangiame, uždarame klube.
Nė vienas iš jos pažįstamų neturėjo apie tai sužinoti.
Ji darė viską dėl savo dukrelės, nes nebeturėjo kito pasirinkimo.
— Mamyte, tu ir vėl išeini naktį? — vieną vakarą paklausė mergaitė, stovėdama prie durų.
— Neilgam, mieloji.
Netrukus grįšiu, — nusišypsojo Kler, nors viduje jai viskas spaudėsi iš skausmo.
— Tik niekam nesakyk.
Tai bus mūsų paslaptis, gerai?
Tą vakarą klube buvo neįprastai daug įtakingų svečių.
Kler išėjo į sceną ir stengėsi nežiūrėti į salę, tačiau beveik iš karto pajuto į save nukreiptą kažkieno sunkų žvilgsnį.
Prie atskiro staliuko sėdėjo vyras, kurio niekas nedrįso trukdyti.
Jo vardas buvo šeichas Rašidas Al Mansuras.
Jis buvo žinomas dėl savo turtų, ryšių ir šalto būdo, o jo pasirodymas bet kurioje vietoje priversdavo žmones elgtis atsargiau.
Kler baigė šokį ir jau ruošėsi išeiti, kai šalia jos pasirodė jo padėjėjas.
— Šeichas nori su jumis pasikalbėti.
— Jei jis nori pasiūlyti man pinigų, perduokite jam, kad aš neparduodama.
— Jis tiesiog nori pasikalbėti.
Šie žodžiai privertė ją sustoti.
Kler priėjo prie staliuko.
Rašidas ramiai pažvelgė į ją ir padėjo priešais ją nedidelį voką.
— Aš žinau, kad turite dukrą.
Žinau apie skolas ir žinau, kodėl čia dirbate.
Kler išbalo.
— Kas jūs toks ir iš kur visa tai žinote?
— Žmogus, kuris gali išspręsti visas jūsų problemas.
— O ko jūs norite mainais?
Rašidas švelniai nusišypsojo.
— Jūs šoksite tik man.
Jokių klubų, jokių kitų vyrų.
Aš pasirūpinsiu jums būstu, saugumu ir jūsų dukters ateitimi.
Kler nepatikliai pažvelgė į jį.
— Kodėl būtent aš?
Šeichas kelias sekundes tylėjo, tarsi rinktųsi tarp tiesos ir melo.
— Nes aš jūsų ieškojau labai ilgai.
Kler pajuto šaltį viduje.
— Jūs mane pažinojote anksčiau?
Rašidas pasilenkė arčiau ir tyliai ištarė žodžius, po kurių Kler sustingo.
Ji buvo taip priblokšta, kad nežinojo, ką atsakyti.
Jos nuostabai nebuvo ribų, o tai, kas įvyko vėliau, ją sukrėtė dar labiau. 🤯
— Aš labai gerai pažįstu jūsų vyrą.
Jis dirbo man, — pagaliau pasakė Rašidas.
Tada jis atsilošė kėdėje, ramiai gurkštelėjo viskio ir tęsė:
— Tačiau prieš aštuonis mėnesius jis gavo užduotį įvykdyti vieną labai svarbią operaciją.
Aš perdaviau jam didelę pinigų sumą ir laukiau, kol jis grįš…
Kler žiūrėjo į jį, negalėdama patikėti savo ausimis.
— Bet kodėl tada jis dingo?
— Nes jis negrįžo.
Pinigai dingo kartu su juo.
Iki šiol nežinau, ar Erikas mane išdavė, ar jam nutiko kažkas rimto.
Rašidas prisipažino, kad kelis mėnesius ieškojo Kler, nes buvo įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau Erikas bandys su ja susisiekti.
Dabar, ją suradęs, jis nusprendė nepalikti jos vienos.
— Norite pasakyti, kad aš ir mano dukra visą šį laiką buvome pavojuje?
— Taip, — atsakė Rašidas.
— Ir būtent todėl turiu jus saugoti, kol surasiu Eriką.
Kler buvo sukrėsta.
Vyras, kurį ji laikė didžiausia grėsme, netikėtai pasirodė esąs vienintelis žmogus, galintis ją apsaugoti.
Po kelių savaičių Rašidas aptiko Eriko pėdsaką.
Tačiau blogiausia dar buvo priešakyje: Erikas nepabėgo su pinigais.
Jo dingimas buvo susijęs būtent su ta operacija, apie kurią Rašidas iki šiol nieko nežinojo.
O dabar Kler turėjo sužinoti, kodėl jos vyras slapstėsi nuo visų…
ir kodėl būtent ji galėjo būti raktas į jo išgelbėjimą.
