Palikęs meilužę automobilyje, Bučean švelniai atsisveikino su ja ir patraukė namo.
Prie daugiabučio pastovėjo akimirką, mąstydamas, ką tiksliai pasakys žmonai.
Užkopė laiptais ir atrakino duris.
— Sveika, — tarė Bučean. — Vera, esi namie?
— Esu, — atsakė jam šaltai žmona. — Sveikas.
Na, ką veiksim, pradėsiu kepti eskalopą?
Bučean sau pažadėjo veikti tiesiai – tvirtai, aiškiai, vyriškai!
Padėti tašką dviem gyvenimams, kol dar neišblėso meilužės bučinių skonis, kol dar kasdienybė negrąžino atgal.
— Vera, — Bučean pašnibždėjo. — Atėjau tau pasakyti… kad turime skirtis.
Vera žinią priėmė labai ramiai.
Vis tiek sunku buvo ją išvesti iš kantrybės.
Anksčiau Bučean ją erzindavo, vadindamas „Šalta Vera“.
— Ką reiškia? — paklausė Vera iš virtuvės durų. — Nebesikepti eskalopo?
— Kaip nori, — atsakė Bučean. — Jei nori, kepk, jei ne – ne.
Aš išeinu pas kitą moterį.
Po tokios žinios dauguma žmonų būtų puolusios į vyrą su keptuve rankoje.
Arba sukėlę triukšmingą sceną.
Bet Vera nebuvo tokia.
— Ir kas dėl to, kad tu didelis vyras, — tarė ji. — Ar man remontuoti atnešei batus?
— Ne, — sutriko Bučean. — Jei tai svarbu, eisiu dabar į dirbtuvę ir pasiimsiu!
— Eh, Bučean… — murmtelėjo Vera. — Taip jau tu esi.
Išsiunti kvailį už batais – jis parneša senus.
Bučean jautėsi įžeistas.
Jis manė, kad šis išsiskyrimas vyksta visai ne taip, kaip įsivaizdavo.
Trūko emocijų, aistros, kaltinimų!
Bet ko gi laukti iš žmonos, kurios pravardė „Šalta Vera“?
— Man atrodo, Vera, kad tu manęs neklausi! — tarė Bučean.
— Oficialiai tau pranešu, kad išeinu pas kitą moterį, palieku tave, o tu man kalbi apie batus!
— Taip, — atsakė Vera. — Skirtingai nei aš, tu gali eiti, kur nori.
Tavo batai nėra remontuojami.
Tai kodėl gi neisi?
Jie kartu gyveno daugelį metų, bet Bučean iki šiol nesuprato, kada Vera yra ironiška, o kada rimta.
Iš pradžių jis ją mylėjo dėl ramybės, dėl konflikto nebuvimo ir santūrumo.
Be to, ji buvo šeimininkė ir turėjo malonias, tvirtas formas.
Vera buvo patikima, ištikima ir šalta kaip 30 tonų inkaro.
Bet dabar Bučean mylėjo kitą.
Jį degino aistra, nuodėmė ir saldumas!
Todėl atėjo laikas užbaigti ir skristi į naują gyvenimą.
— Ir štai, Vera, — pasakė Bučean su rimtumo, liūdesio ir apgailestavimo gaidele.
— Aš tau dėkingas už viską, bet išeinu, nes myliu kitą moterį.
Tavęs nebemyliu.
— Nuostabu, — tarė Vera. — Jis manęs nebemyli, kvailys su nuotykiais!
Mano mama, pavyzdžiui, mylėjo kaimyną.
O tėvas mylėjo stalo žaidimus ir degtinę.
Ir kas? Štai kokia nuostabi moteris aš tapau.
Bučean žinojo, kad su Vera sunku ginčytis.
Kiekvienas jos žodis buvo kaip akmuo.
Jo pradinė aistra ištirpo, jis visai nenorėjo pradėti skandalo.
— Veruča, tu tikrai nuostabi, — liūdnai tarė Bučean.
— Bet aš myliu kitą.
Myliu karštai, nuodėmingai ir saldžiai.
Ir aš ketinu eiti pas ją, supranti?
— Kita moteris?
Kas? — paklausė žmona. — Gal Natalia Urzica?
Bučean žengė žingsnį atgal.
Prieš metus jis tikrai turėjo slapta nuotykį su Urzica, bet nė minties neturėjo, kad Vera ją pažįsta!
— Iš kur ji… — pradėjo, bet sustojo. — Iš tikrųjų nesvarbu.
Ne, Vera, tai ne Urzica.
Vera žiovavo.
— Galbūt Svetlana Burbulesku?
Pas ją eini?
Bučean pajuto, kaip jam atšalo nugara.
Su Burbulesku jis taip pat turėjo nuotykį, bet tai buvo seniai.
Ir jei Vera žinojo – kodėl nieko nesakė?
O taip, ji buvo nepalaužiama, iš jos nieko neišgautum.
— Nespėjai, — tarė Bučean. — Nei Burbulesku, nei Urzica.
Tai visiškai kita moteris, nuostabi, mano svajonių moteris.
Negaliu be jos gyventi ir einu pas ją.
Ir nebandyk manęs sustabdyti!
— Tai turbūt Maia, — pasakė Vera. — Eh, Bučean-Bučean… tu visai supuvęs.
Ir koks čia didelis paslaptis!
Tavo aukščiausia svajonė – Maia Valentinovna Gusea.
Trisdešimt penkeri metai, vaikas, du abortai… Teisinga?
Bučean susidėjo rankas ant galvos.
Smūgis buvo tiesioginis!
Jis tikrai turėjo ryšį su Maia Gusea.
— Bet kaip? — sumurmėjo Bučean. — Kas mus išdavė? Sekei?
— Elementaru, Bučean, — tarė Vera. — Brangusis, aš esu patyrusi ginekologė.
Aš konsultavau visas miesto moteris, o tu – tik mažą dalį.
Man pakanka pažiūrėti, kur reikia, kad suprasčiau, jog ten buvai, kvailiuk!
Bučean susiraukė.
— Sakykime, kad atspėjai! — tarė su pasididžiavimu. — Tegul tai yra Gusea.
Tai nieko nekeičia, aš einu pas ją.
— Tu kvailys, Bučean, — tarė Vera. — Net nepaklausė, kodėl!
Beje, Gusea nėra nieko ypatingo, ji kaip ir visos kitos moterys, sakau tau kaip gydytoja.
Ir ar matei savo svajonės medicininę bylą?
— N-ne, — prisipažino Bučean.
— Taip ir maniau!
Pirmiausia, tu nedelsiant turi pasiprausti po dušu.
Antra, rytoj paskambinsiu gydytojui Simionui, kad priimtų tave be registracijos, — tarė Vera. — Po to dar pakalbėsime.
Tai juokinga: ginekologės vyras nesugeba rasti sveikos moters!
— O ką man daryti? — skausmingai paklausė Bučean.
— Aš eisiu kepti eskalopo, — atsakė Vera. — O tu nusiprausk ir daryk, ką nori.
Jei reikės sveikos moters svajonės – pasakyk, aš tau rekomendaciją parašysiu…
Jei tau patiko istorija, nepamiršk pasidalinti ja su draugais!
Kartu galime skleisti emociją ir įkvėpimą.
