9,99 Dolerio Jubiliejinė Dovana, Kuri Sugriovė Mūsų Santuoką
Dešimt santuokos metų, dešimtmetis meilės, atsidavimo ir aukų – viskas sumažinta iki 9,99 dolerio vertės valymo įrankio.
Mano vyras Karlas visada buvo užuomarša, kai reikėdavo rinkti dovanas.
Vienais metais jis visiškai pamiršo mano gimtadienį.
Kitą kartą jis padovanojo man sporto klubo abonementą – ne todėl, kad aš jo prašiau, o todėl, kad, pasak jo, man „jo reikėjo“.
Bet tai?
Tai buvo visiškai naujas pažeminimo lygis.
Ir iki vakaro pabaigos Karlas bei jo įžūli sesuo Anita abu sužinos, kokią kainą teks sumokėti už savo žiaurumą.
Meilės šventė – ar viešas pažeminimas?
Mūsų dešimtosios vestuvių metinės turėjo būti ypatingos.
Karlas surengė prabangų vakarėlį.
Ne man.
Saug.
Jis mėgavosi dėmesiu, sakė tostus, spaudė rankas ir juokėsi kaip žmogus, kuriam visas pasaulis po kojomis.
Stovėdama ten su sustingusia plastikine šypsena, pajutau, kaip manyje kyla nerimas.
Aš pažinojau Karlą.
Ir žinojau, kada jis kažką rezgė.
Kažkas sugriebė mane už riešo.
Anita.
Ji stukseno savo šampano taurę į mano, veide spindėjo pasipūtusi šypsena.
— Meri, brangioji, ar šis vakarėlis ne nuostabus? Karlas tikrai pasistengė!
Jos auksinė apyrankė sugavo šviesą – ta pati, kurią Karlas jai padovanojo praeitą mėnesį.
Priverčiau save dar plačiau nusišypsoti.
— Taip, tiesiog nuostabu.
Anita palinko arčiau, jos kvėpavimas dvokė brangiu šampanu.
— Neįsivaizduoju, ką jis tau padovanos, — pašnibždėjo ji. — Tai turėtų būti kažkas ypatingo, jei jau viršys šį mažą papuošalą.
Ji dar kartą supurtė savo apyrankę.
Sukandau kumščius.
Karlas man niekada nebuvo padovanojęs jokių papuošalų.
Net per mūsų vestuvių metines.
Prieš spėdama atsakyti, Karlas griausmingai prabilo, nutildydamas visą kambarį.
— Dėmesio visi! Prašau jūsų dėmesio!
Dovana, kuri viską sugriovė
Karlas žengė prie manęs, rankose laikydamas didelę dovanų dėžę.
— Meri, su jubiliejumi, brangioji!
Visi sulaikė kvapą.
Priverčiau save nusišypsoti.
Galbūt – tik galbūt – tai buvo jo būdas atsilyginti už visus tuos neatidžius metus.
Drebėdama nuplėšiau pakuotę ir pakėliau dangtį.
Ir tada… tyla.
Dėžėje buvo šluota.
Pigi, plastikinė šluota.
Akimirką pamaniau, kad sapnuoju.
Tada Anitos spigus juokas sudaužė tylą.
— O, Karlai! Kokia puiki dovana tavo mylimai žmonai!
Kambaryje nuvilnijo nervingas juokas.
Sukandau šluotos kotą.
— Ar čia kažkoks liguistas pokštas?
Karlas išsišiepė.
— Tikroji dovana ateis vėliau.
Melas.
Jis nieko daugiau nebuvo suplanavęs.
Anita išsijuosusi kvatojo.
— Nesijaudink, Meri! Bent jau dabar turėsi tinkamą įrankį darbui!
Kažkas manyje trūko.
Pamoka apie karmą
Apsisukau ir nužingsniavau prie išėjimo.
Karlas pašėlusiai šaukė man iš paskos.
— Meri? Ką darai?
Nepaisiau jo.
Kieme po prožektoriais žibėjo Karlo sportinis automobilis – jo brangiausias turtas.
Tvirtai suėmiau šluotos kotą.
Ir smogiau.
GARSAS!
Priekinis stiklas subyrėjo į šipulius.
Minia už nugaros aikčiojo.
Karls pabalo kaip vaiduoklis.
— KĄ TU PO VELNIŲ DARAI?!
Numečiau šluotą jam po kojomis.
— Su jubiliejumi, brangusis.
Tikiuosi, kad tau ši dovana patiks taip pat, kaip man patiko tavoji.
Ir tada įsikišo pati visata.
Kai karma smogia du kartus
Nusigriuvęs sunkus betono vazonas visiškai sutraiškė Karlo automobilio variklio dangtį.
Anksčiau nepriekaištinga mašina dabar buvo apdaužyta ir subraižyta.
Anitos juokas akimirksniu nutilo.
Karlas ėmė rėkti iš nevilties.
Vos tvardžiausi, kad nepradėčiau kvatoti.
Bet karma dar nebuvo baigusi.
Viduje Anita šaukė į savo telefoną.
— KĄ REIŠKIA, KAD MANO SĄSKAITA UŽBLOKUOTA?!
Ji nervingai vaikščiojo pirmyn ir atgal, jos ankstesnis pasitikėjimas savimi išgaravo.
Karlas, vis dar šoko būsenoje, atsisuko į ją.
— Anita, kas vyksta?
Ji pašėlusiai mosavo rankomis.
— Bankas – kažkokia klaida! Mano pinigai… jų nebėra!
Svečiai šnabždėjosi.
Tada prie manęs priėjo sena šeimos draugė Linda.
— Meri, turiu tau kai ką pasakyti.
Paskutinis smūgis
Lindos veidas buvo rimtas.
— Girdėjau, kaip Karlas praeitą savaitę kalbėjo su skyrybų advokatu.
Kvėpavimas užstrigo gerklėje.
Karlas.
Tas pats vyras, kuris ką tik viešai mane pažemino.
Tai nebuvo užmaršumas.
Tai buvo suplanuota.
Giliai įkvėpiau.
Jokių ašarų.
Jokio pykčio.
Tik ryžtas.
Užlipau į mūsų namų kabinetą.
Ir patikrinau mūsų finansinius dokumentus.
Ką radau?
Neįkainojama.
Namas? Užregistruotas mano vardu.
Verslas? 51% priklausė man.
Karlas prieš daugelį metų perrašė mūsų turtą mano vardu dėl mokesčių.
— Tai tik formalumas, brangioji, — jo žodžiai grįžo kaip aidas iš praeities.
Nauja pradžia
Kitą rytą supakavau Karlo daiktus.
Kai jis mane pamatė, jo veidas išbalo.
— Meri… ką tu darai?
Užtrauktuku užsegiau lagaminą.
— Pakuoju.
Tu išsikraustai.
Karlas kluptelėjo atgal.
— Bet čia…
— Mano namai, — nusišypsojau.
Jo lūpos virpėjo.
— Aš… aš nenorėjau, kad viskas taip baigtųsi.
— Tu norėjai mane pažeminti, — sukryžiavau rankas.
Na, sveikinu, Karlai.
Tu pažeminai tik save.
Durų skambutis.
Du FTB agentai.
— Ponia Anderson?
Nusišypsojau.
— Taip?
— Turime pasikalbėti su jūsų vyru ir jo seserimi.
Jie tiriami dėl sukčiavimo.
Karlas paniro į paniką.
Nusijuokiau.
— O, brangusis, panašu, kad vis dėlto tau prireiks tos šluotos.
Ir užtrenkiau duris.
Tiek Karlui.
Tiek Anitai.
Tiek dešimčiai bergždžių meilės metų.
Pradėjau naują gyvenimą.
Nauja pradžia (tęsinys)
Aš užtrenkiau duris.
Tiek Karlui.
Tiek Anitai.
Tiek dešimčiai metų praleistų su žmogumi, kuris mane žemino.
Ir pradėjau naują gyvenimą.
Galiausiai, aš pasijutau laisva.
Be jokių gėdų, be jokių prievolių.
Dabar buvo mano eilė gyventi.
Be iššūkių, be melų.
Tikiuosi, kad gyvenimas man suteiks daugiau tikro džiaugsmo nei tai, kas buvo anksčiau.
Aš nusipelniau to.
