Kai mano brolis Dainius man pasakė, kad jis veda savo sužadėtinę Eglę, buvau labai laiminga.
Dainius ir aš visada buvome labai artimi, ir aš džiaugiausi matydama, kad jis rado žmogų, kuris jį taip laimingą padarė.
Eglė atrodė puiki jam—šilta, rūpestinga ir visada labai apgalvota.
Tačiau artėjant vestuvių dienai, pradėjau pastebėti keletą subtilių pokyčių.
Ypač Eglės elgesys su manimi tapo šiek tiek atšalęs.
Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog vestuvių stresas, bet netrukus tapo aišku, kad kažkas yra ne taip.
Savaitę prieš vestuves Eglė pakvietė mane į kavą, galvojau, kad tai tiesiog noras pasikalbėti prieš svarbią dieną.
Bet kai atsisėdau su ja, galėjau justi, kad kažkas ją neramina.
„Megan, turiu su tavimi pasikalbėti apie kažką,“ – pasakė Eglė, jos balsas buvo tylus ir įtemptas.
„Aš galvojau apie vestuves ir nenoriu, kad tai suprastum neteisingai, bet nenoriu, kad kalbėtum vestuvėse.“
Aš buvau šokiruota.
„Ką turi omenyje? Maniau, kad pasakysiu kalbą, kaip ir kitose mūsų šeimos vestuvėse. Aš gi Dainiaus sesuo.“
Eglė pasistengė jaustis patogiau, tačiau atrodė nejaukiai.
„Aš žinau, bet galvojau apie tai ir tiesiog nemanau, kad būtų gerai. Aš noriu, kad viskas vyktų tobulai.“
Aš buvau sutrikusi, bet nenorėjau jos spausti.
Gerbiau jos norus, nors tai ir skaudėjo.
Atėjo vestuvių diena ir aš stengiausi susikaupti, kad negalvočiau apie savo jausmus.
Aš buvau ten dėl Dainiaus, galiausiai.
Bet, kai vyko ceremonija, negalėjau atsikratyti jausmo, kad kažkas ne taip.
Buvo įtampa, kuri neturėjo nieko bendra su pačiomis vestuvėmis.
Kai atėjo kalbų metas, atsistojau, pasiruošusi kalbėti iš širdies, apie tai, kaip didžiuojuosi savo broliu.
Bet kaip tik ruošiausi eiti prie mikrofono, Eglė atsistojo ir mane sustabdė.
„Megan, atsiprašau, bet mes nusprendėme, kad nebus daugiau kalbų,“ – pasakė ji, jos balsas buvo tvirtas ir šaltas.
Kambaryje buvo tylu.
Jaučiau, kaip nustumiamas mano skrandis.
Pažvelgiau į Dainių, kuris atrodė taip pat nustebęs kaip ir aš, bet jis nieko nesakė.
Ši akimirka buvo tokia sunki, kad jaučiau ją alsuojančią aplinkui.
Kodėl ji mane sustabdė?
Eglė tęsė, jos balsas dabar drebėjo nuo emocijų.
„Megan, turiu pasakyti visiems tikrąją priežastį, kodėl nenorėjau, kad šiandien kalbėtum.“
„Tai dėl to, kad… tu buvai priežastis, kodėl beveik nevedžiau Dainiaus.“
Šokas kambaryje buvo apčiuopiamas.
Aš stovėjau, negalėdama įsisavinti jos žodžių.
„Ką turi omenyje?“
Eglės akys buvo pilnos ašarų.
„Tu pasakei Dainiui apie mano praeitį.
Apie tai, kaip aš beveik ištekėjau prieš susipažįstant su juo.
Tu nesiruošei to padaryti, bet padarei, ir tai man pakenkė.
Aš nenorėjau, kad šis momentas būtų apie mano klaidas ar tai, ką aš išgyvenau.“
Jaučiau, kaip man suskaudo širdį dėl jos, tačiau šios akimirkos šokas dar buvo per didelis, kad galėčiau suvokti, kas vyksta.
Dainius žiūrėjo į mane, jo veidas buvo kupinas kaltės ir gailesčio.
Tai buvo nekalta pokalbis, kurio nesvarsčiau.
Bet išgirdusi Eglės pusę, pamačiusi, kaip ją tai sužeidė, supratau, kiek daug nejučia sutrikdžiau jų sukurtą laimę.
