Metus mano vyras Adamas ir aš bandėme turėti vaikų.
Buvome susituokę septynis metus ir per tą laiką mūsų gyvenimai sukosi apie svajonę sukurti šeimą.
Turėjome viską, kas buvo būtina: namus, karjeras, meilę vienas kitam, tačiau buvo viena dalykas, ko negalėjome turėti – vaikų.
Mėnesį po mėnesio mes vilties kupini meldėmės ir laukėme.
Testai vis grįžo neigiami, ciklai nuolat žlugdavo, ir mes jaučiausi nugalėti ir bejėgiai.
Mes išbandėme viską – vaisingumo gydymą, gyvenimo būdo pokyčius, begales vizitų pas specialistus.
Mūsų širdys suskilo kiekvieną kartą, kai pamatydavome teigiamą nėštumo testą, tik kad jis vėl išslysdavo, kaip žiaurus pokštas.
Po kurio laiko abu pradėjome prarasti viltį, nors stengėmės to nepripažinti vienas kitam.
Bet tada, netikėtai, sužinojau, kad esu nėščia.
Maža, blyški linija teste sukėlė man šoką.
Ar tai iš tikrųjų vyksta? Po visų tų išgyvenimų ir laukimo metų, ar tai pagaliau mūsų stebuklas?
Negalėjau nustoti žiūrėti į testą rankose, jausdamasi susimaišius džiaugsmu ir baime.
Paskubėjau pasakyti Adamui, ir kai jis pamatė testą, jo akys užpildė ašaros.
Abu buvome šoke, priblokšti emocijų, kurių ilgai laukėme, tačiau galvojome, kad niekada jų nepajusime.
Kitą dieną susitarėme dėl vizito pas mano ginekologą.
Buvo sunku nuslėpti džiaugsmą ir nervingumą, kai laukiau kabinete, šiek tiek drebėdama rankas.
Tai buvo momentas, kurio laukėme – patvirtinimas, kad mūsų šeima pagaliau auga.
Dr. Grin, mano gydytoja, buvo šilta ir raminanti, kaip visada.
Ji nusišypsojo, kai vedė mus į tyrimų kambarį, kalbėdama apie tai, kaip ji džiaugiasi dėl mūsų.
Po metų kovos, tai pagaliau įvyko.
Ji nustatė man ultragarsą, ir mes neramiai laukėme, kol ekranas užsidegs.
Kai tik vaizdas pasirodė monitoriuje, aš užgniaužiau kvapą.
Ten, mano įsčiose, buvo maža, mirganti širdies dūžis – stebuklas, kurio laukiau tiek ilgai.
Adamas suspaudė mano ranką, ir aš pamačiau, kaip jam akys užpildė ašaros.
Tačiau tada dr. Grin šypsena lėtai dingo, ir jos akys tapo pilnos susirūpinimo.
Ji žiūrėjo į ekraną, šiek tiek raukydama kaktą.
Mano širdis praleido ritmą.
„Ar viskas gerai?“ paklausiau, staiga suabejojusi.
Dr. Grin delsė prieš atsakydama, jos balsas buvo ramus, bet rimtas.
„Yra kažkas, ką turiu jums pasakyti.
Ultragarso tyrimas rodo, kad jūs ne tik laukiate vieno kūdikio.
Jūs laukiate dvynių.“
Aš nustebusi mirktelėjau.
Dvyniai? Kaip tai gali būti? Mūsų šeimoje niekada nebuvo dvynių.
Mes vis dar bandėme susitaikyti su tuo, kad esame nėščia, ir dabar tai?
Dr. Grin švelniai nusišypsojo.
„Dažnai daugiavaisiai nėštumai būna netikėti.
Bet yra dar kažkas, ką turiu jums pasakyti.“
Man širdis plaka greičiau, kai ruošiausi išgirsti tai, ką ji pasakys toliau.
Ji perreguliavo ultragarso aparatą ir parodė į ekraną.
„Yra kažkas neįprasto su šiais dvyniais“, ji tęsė. „Panašu, kad jie nėra vienodi, o dvyniai, kurie yra skirtingi. Tačiau matau, kad vienas iš kūdikių turi būklę, kurios nesitikėjau.“
Aš sunkiai suvokiau jos žodžius.
Būklė? Mano mintys sukosi apie tai, ką tai galėtų reikšti.
Ar su mano kūdikiu kažkas negerai? Ar mano vaikas bus sveikas?
Dr. Grin giliai įkvėpė ir tęsė.
„Vienas iš kūdikių turi retą būklę, vadinamą situs inversus.
Tai yra būklė, kai vidiniai organai yra apversti, tai reiškia, kad širdis, kepenys ir kiti organai yra atvirkštinėje pozicijoje.“
Mano burna išdžiūvo, bandydama suprasti žodžius, kuriuos ji sakė.
„Ką tai reiškia kūdikiui?“ aš šnabždėjau.
„Svarbu pažymėti, kad daugeliu atvejų situs inversus nesukelia jokių skubių sveikatos problemų“, paaiškino dr. Grin.
„Daugelis žmonių, turinčių šią būklę, gyvena normalų ir sveiką gyvenimą, net nežinodami apie tai.
Tačiau vėliau gali kilti komplikacijų – pavyzdžiui, širdies problemos arba tam tikrų organų vystymosi sutrikimai.“
Man atrodė, kad kambarys staiga susiaurėjo.
Mano mintys lakstė.
Metus ilgėjausi šio momento, o dabar, kai pagaliau laukėme savo kūdikio, atrodė, kad susidūriau su nauju ir neįsivaizduojamu iššūkiu.
„Kaip rimta?“ paklausė Adamas, jo balsas drebėjo.
Dr. Grin trumpam sustojo, jos žvilgsnis buvo švelnus, bet atviras.
„Turėsime atidžiai stebėti nėštumą, ir bus daugiau testų bei tyrimų.
Mes užtikrinsime, kad kūdikio sveikata būtų nuolat stebima, bet dabar dar per anksti žinoti, ką ateitis atneš.
Tai tiesiog dalykas, kurį turime stebėti.“
Jos žodžiai mane stipriai užgriuvo.
Aš norėjau būti labai laiminga, bet situacijos neapibrėžtumas užtemdė mano mintis.
Aš norėjau šio vaiko labiau nei bet ką pasaulyje, tačiau dabar buvo pridėta nauja rūpesčių sluoksnis prie džiaugsmo.
Per artimiausius kelis mėnesius mes atlikome daugiau testų.
Aš laikiausi vilties, stengdamasi neleisti baimėms nugalėti manęs.
Bet kiekvieną kartą žiūrint į ultragarso rezultatus ar laukant gydytojo skambučio, nerimas tik augo.
Ar mano kūdikis bus gerai? Ar mes turėsime susidurti su ateitimi, kupina vizitų į ligonines ir medicininių iššūkių?
Aš vis klausiausi savęs, ar esu pakankamai stipri, kad susidorotų su tuo, kas laukia.
Ar galiu susidoroti su galimybe, kad mano kūdikiui reikės papildomos priežiūros? Ar galiu būti ta mama, kurios mano vaikas reikia, bet kokiomis aplinkybėmis?
Visą tą nesaugumą mes su Adamu pasitikėjome vienas kitu.
Mes kalbėjome apie savo baimes, viltis ir svajones dėl ateities.
Kartu mes naršėme nežinomybėje, laikydamiesi įsitikinimo, kad nepaisant bet kokių iššūkių, mūsų meilė šiam vaikui padės mums išgyventi.
Praėjus mėnesiams, mes ir toliau reguliariai lankėmės pas dr. Grin.
Kūdikiui augant, nors būklė išliko, ji neatrodė grėsminga.
Kiekvienos sekiančios vizito metu mes šiek tiek lengviau atsikvėpėme, nors rūpestis niekada visiškai neišnyko.
Diena, kai gimė mūsų dvyniai, buvo laimingiausia mūsų gyvenime.
Abu kūdikiai, berniukas ir mergaitė, buvo sveiki, ir nors mūsų sūnus vis dar turėjo situs inversus, gydytojai buvo įsitikinę, kad jis bus gerai.
Jie atidžiai sekė jo sveikatą, ir jis augo be didelių komplikacijų.
Žvelgdama atgal, supratau, kad šis kelias buvo daug daugiau nei tikėjausi.
Tai buvo kupina džiaugsmo, baimės, vilties ir atsparumo.
Bet per visą tai aš išmokau, kad motinystė nėra tik apie vaiką.
Tai apie susidūrimą su nežinomybėmis, priėmimą to, kas ateina, ir darant viską, ką gali, kad apsaugotum ir mylėtum savo mažylius, nesvarbu kokie iššūkiai laukia.
