Nadija visada tikėjo, kad pasitikėjimas yra kiekvienų santykių kertinis akmuo.
Ji ir jos vyras Markusas buvo kartu šešerius metus — ketverius iš jų santuokoje.
Iš šalies jie atrodė kaip tobula pora: sėkmingos karjeros, romantiškos atostogos, vakarienės su draugais ir kartkartėmis žvilgsniai per kambarį, kurie priversdavo žmones sakyti:
„Jūs vis dar elgiatės kaip jaunavedžiai.“
Tačiau pastaruoju metu kažkas pasikeitė.
Tai prasidėjo subtiliai — vėlyvi darbo skambučiai, kurių Markusas nepriimdavo jai girdint, žinutės, kurias jis greitai nušluodavo nuo ekrano, kai ji įeidavo į kambarį, ir staigus susidomėjimas savo išvaizda.
Iš pradžių Nadija sau kartojo, kad ji tiesiog paranojiška.
Visi žmonės kartais pereina skirtingas fazes.
Gal tai tiesiog stresas.
Tačiau abejonės skverbėsi lėtai, kaip vandens lašas per plyšį.
Ir kai jos prasidėjo, sustoti ji nebegalėjo.
Vieną vakarą ji išsipasakojo savo geriausiai draugei Džasminai, gurkšnodama vyną.
– O kas, jei jis susitikinėja su kita? – šnabždėjo Nadija, vos girdimai.
– Neturiu jokių įrodymų.
Tiesiog… nuojauta.
Džasmina pakreipė galvą.
– Galėtum jį patikrinti.
Nieko beprotiško.
Tiesiog… pasižiūrėk, kaip jis reaguos, jei su juo paflirtuos kita moteris.
Nadija dvejojo.
Tai skambėjo vaikiškai.
Bet smalsumas – ir baimė – paėmė viršų.
Po savaitės ji sukūrė netikrą „Instagram“ paskyrą.
Profilio nuotraukoje – patraukli moteris su ilgais kaštoniniais plaukais (nuotrauka iš duomenų bazės).
Ji pasirinko vardą „Siera“ ir sekė Markusą.
Per kelias valandas jis sekė ją atgal.
Jos širdis smarkiai plakė.
Gal tai dar nieko nereiškia.
Ji palaukė dieną ir išsiuntė paprastą žinutę: „Sveikas, mačiau tave tarp siūlomų draugų. Tu patrauklus.“
Ji žiūrėjo į ekraną, kramtydama apatinę lūpą.
Ar tai buvo neteisinga? Ar ji peržengė ribą?
Markusas atrašė po dešimties minučių: „Labas, gražuole, ačiū. Tu taip pat ne iš kelmo spirta 😉.“
Nadijos skrandis susitraukė.
Ji pajuto šaltą šoko bangą.
Tačiau vis dar bandė jį pateisinti.
Gal tai tiesiog nekaltas flirtas.
Gal jis tik šmaikštavo.
Per kelias kitas dienas „Siera“ ir toliau susirašinėjo su Markusu.
Pokalbiai greitai tapo intensyvūs.
Jis pasakojo „Sierai“, kad jo santuoka – „komplikuota“, kad jis ilgisi jaudulio, kurį teikė nauji santykiai.
Jis net pasiūlė susitikti, kai kitą kartą bus „mieste“.
Nadijai pasidarė bloga.
Kiekvienas žodis buvo išdavystė.
Tai nebuvo mandagumas.
Tai buvo vyras, pasiruošęs apgaudinėti — netgi trokštantis to.
Tačiau jai reikėjo daugiau.
Ne dėl keršto, o kad galėtų užbaigti.
Ji pasiūlė susitikimą, ir Markuso entuziazmas tai patvirtino.
„Siera“ pasiūlė tylų barą miesto centre ir nurodė laiką.
Tą „pasimatymo“ vakarą Nadija laukė automobilyje, stovėjimo aikštelėje.
Jos širdis daužėsi, kai pamatė įeinantį Markusą — šviežiai nusiskutusį, su kvepalais, kurių seniai nejautė.
Jis atsisėdo prie baro, neramiai tikrindamas telefoną.
Ji nenuėjo vidun.
Ji ir neturėjo.
Ji parvažiavo namo tylėdama, su ašaromis akyse ir sūkuriuojančiomis mintimis.
Kai po valandos Markusas grįžo, susierzinęs ir murmėdamas, kad „draugė pavėlavo“, Nadija jau pakavo daiktus.
– Kas vyksta? – paklausė jis, stebėdamas, kaip ji krauna drabužius į sportinį krepšį.
– Aš viską žinau, Markusai, – jos balsas drebėjo.
– Aš žinau viską.
Jo veidas išbalo.
– Ką žinai?
Ji metė jam telefoną.
Ekrano kopijos kalbėjo pačios už save.
Jis atsisėdo, visa tai suprasdamas.
– Tu mane apgavai? – išlemeno jis.
– Aš tave išbandžiau, – pataisė ji.
– Nes turėjau abejonių.
Ir tu neišlaikei.
Kelias sekundes vyravo tyla, tada jis tarė:
– Tai buvo tik žinutės.
Aš juk nieko nepadariau.
– Ir būtent čia problema, – atkirto ji, dabar jau verkianti.
– Tu net ir žinutėse nebuvai man ištikimas.
Tu norėjai susitikti su nepažįstamąja.
Tu norėjai apgauti.
Nesakyk, kad tai – niekis.
Jis pakilo, balsas pakilo.
– Visi flirtuoja internete, Nadija.
Tai nieko nereiškia!
– Ne, Markusai, – šaltai atsakė ji.
– Flirtas – tai nusijuokti iš kieno nors pokšto.
O tu planavai romaną.
Ir dar blogiau? Melavai apie mūsų santuoką nepažįstamajai vien tam, kad jaustumeisi geidžiamas.
Aš negyvensiu su žmogumi, kuris taip mane negerbia.
Jis maldavo.
Atsiprašė.
Sakė, kad padarė klaidą.
Žadėjo terapiją, pasikeitimus, bet ką.
Bet Nadija jau buvo nusprendusi.
Užtraukdama krepšio užtrauktuką, ji pažvelgė jam tiesiai į akis ir pasakė:
– Tu manęs nepraradai dėl „Sieros“.
Tu mane praradai, nes kai manei, kad niekas nemato, parodei, kas esi iš tikrųjų.
Ji išėjo tą patį vakarą.
Sekančios savaitės buvo sunkios.
Išdavystė skaudino.
Tačiau laikui bėgant Nadija pradėjo jausti tai, ko seniai nejautė – palengvėjimą.
Ji pasitikėjo savo intuicija, reikalavo geresnio, ir paliko vyrą, kuris nesugebėjo išlaikyti net paprasčiausio ištikimybės testo.
Vėliau žmonės jai sakė, kad buvo „dramatiška“ taip išbandyti savo vyrą.
Bet Nadijai nerūpėjo.
Nes kartais reikia mažos dramos, kad sužinotum tiesą.
O tiesa visada verta to.
Net jei pirmiausia ji sudaužo tau širdį.
