Moterys, kurios išdrįso apsinuoginti – bikiniai jų kelyje į galią

įdomu

Mažas drabužio gabalėlis.

To užteko, kad visame pasaulyje kiltų pasipiktinimas, draudimai ir net areštai.

Per dešimtmečius trunkantį karą tarp kuklumo ir laisvės bikinis tapo ir piktadariu, ir nugalėtoju.

Popiežiai jį vadino nuodėmingu.

Vyriausybės jį uždraudė.

Tačiau moterys vis tiek jį dėvėjo – ir kiekvienu drąsiu pasirodymu perrašė taisykles.

Siuvėjai paplūdimiuose
XX a. pradžioje maudymosi kostiumai visai nepriminė dailių ir stilingų šiuolaikinių modelių.

Tada tai buvo sunkus vilnonis drabužis, skirtas apsaugoti nuo saulės.

Svarbiausia buvo ne mada, o kuklumas.

Griežtas aprangos kodas buvo įprastas daugelyje JAV paplūdimių.

Kaip rašo Kathleen Morgan Drown ir Patrick Huber savo knygoje apie XX a. 3-ojo dešimtmečio popkultūrą, tokiose vietose kaip Čikagos Klarendono paplūdimys netgi buvo samdomi siuvėjai, kurie vietoje pakoreguodavo pernelyg atvirus kostiumus.

Panašios taisyklės galiojo visoje šalyje – pavyzdžiui, 1915 m. Koni Ailande buvo uždrausta maudytis su kojinėmis, jeigu matėsi „kelių duobutės“.

Vašingtone paplūdimių policininkai buvo žinomi tuo, kad matuodavo kostiumų ilgį su matavimo juosta.

Areštuota už vientisą maudymosi kostiumą?
XX a. pradžioje visi stengėsi kuo labiau prisidengti.

Ir vyrai, ir moterys turėjo dėvėti kostiumus, dengiančius kūną nuo kaklo iki kelių – be išimčių.

Jeigu matėsi nuoga oda – tai buvo laikoma skandalinga.

Tačiau permainos artėjo.

1907 m. australų plaukikė Anette Kellerman tapo viena pirmųjų, išdrįsusių sulaužyti šias normas – ji vilkėjo vientisą kostiumą, kuris atidengė rankas, kojas ir kaklą, vietoje tuomet įprastų moteriškų šortų.

Dėl išskirtinių plaukimo sugebėjimų pravardžiuota „Australijos undine“, Kellerman daug metų metė iššūkį visuomenės normoms ir iš naujo apibrėžė grožio idealus.

Pasak pačios Kellerman, policija ją suėmė dėl „nepadorios aprangos“, nors oficialių pranešimų apie tai nėra.

Nepaisant to, šis įvykis sukėlė tikrą šurmulį – moteris drįso maudytis tokioje aprangoje.

Tai pateko į laikraščių antraštes ir paskatino judėjimą.

Kellerman drąsus pasirinkimas patraukė visuomenės dėmesį, o netrukus jos vientisi kostiumai tapo madingi.

Paklausa augo taip sparčiai, kad ji netgi pradėjo gaminti savo pačios maudymosi kostiumus – „Annette Kellerman“ modeliai tapo pirmuoju žingsniu modernios moterų maudymosi aprangos raidoje.

Audringieji 20-ieji: nauja mados banga

1920-aisiais flaperių stilius išpopuliarėjo ne tik vakarėliuose, bet ir paplūdimiuose.

Viskas prasidėjo nuo grupelės maištingų moterų Kalifornijoje, kurios pasipriešino tradicijoms.

Jos buvo vadinamos „merginomis su sijonais“, o jų tikslas buvo paprastas: maudymosi kostiumai, su kuriais moterys galėtų iš tiesų plaukti.

Maudymosi kostiumai pradėjo keistis – jie tapo praktiškesni ir labiau prigludę.

„Merginų su sijonais“ judėjimas simbolizavo visos šalies pokytį – tai buvo ne tik mada, bet ir funkcionalumas bei judėjimo laisvė.

Nors pagal šiandienos standartus jie vis dar buvo gana kuklūs, moterys po truputį ėmė rodyti daugiau odos, o kostiumai buvo kuriami atsižvelgiant į judėjimo laisvę.

Tačiau tikroji revoliucija dar laukė.

Bikinis: skandalingas žingsnis į priekį

1946-ieji – bikinio gimimo metai.

Jį sukūrė prancūzų inžinierius Louis Réard – dviejų dalių kostiumas atidengė bambą ir atidengė daugiau odos, nei kas nors iki tol buvo laikęs tinkama viešumoje.

Vos kelios dienos prieš bikinio pristatymą JAV atliko pirmąjį taikos meto branduolinį bandymą Bikini atole, kuris prikaustė pasaulio dėmesį.

Nors dizaineris Louis Réard niekada nepaaiškino, kodėl pavadino maudymosi kostiumą „bikiniu“, daugelis mano, kad tai buvo aliuzija į sprogstamą efektą, kurį jis tikėjosi sukelti – tiek komerciškai, tiek kultūriškai – kaip ir bomba.

Kiti mano, kad pavadinimas turėjo priminti egzotišką Ramiojo vandenyno salų žavesį arba palyginti šokiruojantį kostiumą su atominės bombos galia.

JAV reakcija buvo greita: daugelis paplūdimių uždraudė bikinius, ir tai buvo laikoma atvira maišto išraiška.

Europoje padėtis nebuvo daug paprastesnė.

Prancūzija 1949 m. uždraudė bikinius savo paplūdimiuose, o Vokietijoje jie buvo draudžiami viešuose baseinuose iki 8-ojo dešimtmečio.

Tuo pačiu metu kai kurios komunistinės grupės kritikavo bikinius kaip kapitalistinės dekadencijos ir moralinio nuosmukio simbolį.

Popiežius Pijus XII paskelbė, kad bikinis yra nuodėmingas, o kelios šalys, įskaitant Belgiją, Italiją, Portugaliją ir Ispaniją, įvedė nacionalinius maudymosi kostiumų draudimus.

Įžymus atvejis įvyko 1952 m., kai Australijos manekenė Anne Ferguson buvo paprašyta palikti paplūdimį Surfers Paradise, nes jos Paula Stafford bikinis buvo laikomas pernelyg atviru.

Tiesa apie garsųjį nuotrauką

Viena nuotrauka tapo simboliu visam debatui, ar bikinius galima dėvėti viešuose paplūdimiuose.

Ir ji atkeliavo iš Italijos.

Juodai baltoje nuotraukoje, kuri pastaraisiais metais tapo virusine, matomas vyras baltais drabužiais, stovintis šalia jaunos moters su bikinio kostiumėliu paplūdimyje.

Socialinių tinklų vartotojai dažnai teigia, kad šis momentas buvo užfiksuotas Italijos mieste Riminis 1957 metais.

Dažniausiai pasakojama versija teigia, kad vyras yra policininkas, kuris skiria moteriai baudą vien už tai, kad ji vilkėjo bikinį.

2023 metais ši nuotrauka pasirodė „Reddit“ platformoje, surinkusi daugiau nei 31 000 balsų ir 1 400 komentarų.

Prie nuotraukos buvo parašyta: „Policininkas skiria baudą moteriai už bikinio dėvėjimą, 1957 m.“

Bet ar tai buvo tiesa?

Pati nuotrauka yra autentiška – ji nerodo jokių skaitmeninio apdorojimo požymių – tačiau jos istorija lieka paslaptinga.

Nėra jokių tvirtų įrodymų, kad moteriai iš tiesų buvo skirta bauda už maudymosi kostiumėlį.

Kai kurie įtaria, kad tai galėjo būti surežisuota scena su modeliais ar aktoriais, o kiti mano, kad policininkas galėjo ją bausti dėl visiškai kitos priežasties.

Vis dėlto ši nuotrauka palietė jautrią vietą.

Gianluca Braschi, Riminio valstybinio archyvo direktorius, patvirtino portale Snopes, kad Italijoje tuo metu iš tiesų galiojo maudymosi kostiumėlių įstatymai, nors istorija už nuotraukos vis dar neaiški.

Kaip paaiškino Braschi, 1932 m. įstatymas draudė „viešą maudymąsi visiškai nuogai ir nepadoriais maudymosi kostiumais“.

Šis įstatymas techniškai galiojo iki pat 2000 m., nors jo taikymas buvo nenuoseklus.

Taigi, nors galbūt niekada nesužinosime visos šios virusinės akimirkos istorijos, ji atspindi labai tikrą to laikotarpio įtampą, kai bikiniai ne tik traukė dėmesį… jie galėjo ir sukelti bėdų.

Holivudo įtaka
Tik 7-ajame dešimtmetyje bikinis iš tiesų išpopuliarėjo.

Kultūriniai pokyčiai atvėrė duris drąsesniems maudymosi kostiumėlių stiliams.

Tačiau net ir tada visuomenės nuomonė buvo padalinta.

Daug konservatyvių bendruomenių priešinosi mažam dviejų dalių kostiumėliui.

Vienas pavyzdys – JAV Kino kodeksas, dar žinomas kaip Heiso kodeksas, priimtas 1934 m.

Jis leido dviejų dalių aprangą filmuose, bet griežtai draudė rodyti bambą.

Nacionalinė dorovės legiono organizacija, katalikiška grupė, ragino Holivudą ir tarptautinius kino kūrėjus visiškai atsisakyti bikinių ekrane.

Holivudo žvaigždžių, tokių kaip Marilyn Monroe, Ursula Andress ir Brigitte Bardot, atsiradimas padėjo iš naujo apibrėžti grožio ir pasitikėjimo savimi standartus.

Šios ikonos ne tik vilkėjo maudymosi kostiumėlius – jos tapo jais sinonimiškos.

Bikinių mergina

Galbūt niekas nepadarė tiek daug bikiniui išpopuliarinti visame pasaulyje kaip prancūzų kilmės aktorė Brigitte Bardot.

Svarbu buvo ne tik tai, kad ji vilkėjo bikinį, bet ir tai, kaip ji jį nešiojo.

Savo proveržio vaidmenyje filme „Bikinių mergina“ Bardot ne tik vilkėjo maudymosi kostiumėlį – ji pavertė jį kultūriniu pareiškimu.

Jos figūra, apvilkta be petnešėlių, rombo formos bikiniu, kuris atrodė galintis bet kada atsisegti, tapo filmo centru.

Su ilgais, puriais plaukais ir nerūpestinga išvaizda Bardot ne tik vaidino – ji perrašė moterų vaizdavimo ekrane taisykles.

Filmas bandė ją parodyti harmonijoje su jūra ir saule, bet būkime atviri: tai jos kūną dievino kamera.

Ji pasirodė filme klasikinio „pin-up“ stiliaus, bet Bardot nebuvo tik malonumas akims – ji buvo pirmoji aktorė, pagrindiniame vaidmenyje pasirodžiusi su bikiniu ir suteikusi jam siužetą.

Internetinės filmų transliavimo platformos

Brigitte Bardot baltais bikiniu stovi akmenuotame paplūdimyje filme „Mergina su bikiniu“, režisuotame Willy Rosier, 1958 m.

(Nuotrauka: Atlantis Films/Pictorial Parade / Getty Images leidimu)

Nors Bardot nebuvo pirmoji moteris, vilkėjusi bikinį, ji buvo pirmoji, kuri pavertė jį ikona – dėl filmo ir dėl istorijos, kurią jis pasakojo.

JAV ši juosta jai pelnė momentinį pasaulinį garsą.

Ursulos Andress baltas bikinis iš filmo „Daktaras Ne“ (1962 m.) taip pat tapo ikona, nes jame susipynė seksualumas, jėga ir kinematografinis poveikis, kokio žiūrovai iki tol nebuvo matę.

Kai ji išniro iš jūros su peiliu ant klubo, Andress ne tik traukė akį – ji buvo stipri, pasitikinti savimi ir nepamirštama.

Ši akimirka ją pavertė galutine Bond mergina ir įtvirtino bikinį kaip drąsios moteriškumo išraiškos simbolį popkultūroje.

Septintajame dešimtmetyje bikiniai buvo visur.

Maudymosi kostiumėliai tapo dar atviresni – atsirado dirželiniai bikini ir stringai.

Net vyrų maudymosi apranga sumažėjo, kai ankstesnio amžiaus kuklumas tapo praeities reliktu.

Šiandienos maudymosi kostiumėliai: kūno pozityvumas ir įvairovė

XXI amžiuje maudymosi kostiumėliai nebeatitinka vien tik visuomenės normų.

Ši rinka tapo pasirinkimų pasauliu.

Nuo uždaro vientiso maudymosi kostiumo iki atviro bikinio ar drąsaus stringo – kiekvienas gali rasti sau tinkamą.

Dar svarbiau – pasikeitė požiūris į kūno formas.

Šiandien svarbiausia yra komfortas, pasitikėjimas savimi ir kūno pozityvumas – žmonės bet kokios formos, dydžio ir kilmės yra laisvi išreikšti save paplūdimyje ar baseine.

Praėjo laikai, kai „padori“ maudymosi apranga buvo reglamentuojama.

Dabar viskas priklauso nuo asmeninio pasirinkimo ir saviraiškos.

Nesvarbu, ar tai užtraukiamas vientisas kostiumas, ar atviriausias bikinis – Amerikos kintantis požiūris į kuklumą atspindi kur kas labiau įtraukiančią ir priimančią visuomenę.

Tai, kas prasidėjo kaip kova už kuklumą, virto įvairove, individualumu ir laisve džiuginančia švente.

Tad kitą kartą eidami į paplūdimį prisiminkite: svarbus ne tik maudymosi kostiumėlis – svarbi ir saviraiškos kelionė, kurią jis reiškia.

Rate article