Ana buvo jauna.
Jai patiko išeiti, šokti, gerti.
Kai turėdavo planų, palikdavo savo sūnų Matėjų pas bet ką: kaimynę, draugę ar kartais net pas ką nors, ką vos pažinojo.
Ne kartą ji jį vesdavosi į vakarėlius, nes neturėjo su kuo jo palikti.
Dieną ji dirbo taksiste.
Tačiau naktimis gyveno tarsi nebūtų motina.
Ne kartą vairavo būdama išgėrusi.
Matėjus tai pastebėdavo, bet tylėdavo.
Vieną paryčį, grįždama iš vakarėlio, Ana nusprendė parvežti sūnų namo prieš pradėdama pamainą.
Ji buvo apsnūdusi.
Rytmečio šviesa ją akinio.
Ji pradėjo snausti.
— Mama, neužmik, — sušnibždėjo Matėjus.
Ji neatsakė.
Automobilis nukrypo nuo kelio.
Matėjus per kelias sekundes atsisegė diržą, ištiesė ranką ir pasuko vairą.
Jis taip pat paspaudė stabdį.
Automobilis staigiai sustojo.
Smūgis buvo nė labai stiprus, bet galėjo baigtis mirtinai.
Matėjus savo kūnu apsaugojo miegančią motiną.
Netoliese ėjusi vienuolė viską pamatė ir pribėgo padėti.
Jos vardas buvo sesuo Liucija.
Ana atsibudo verkdama.
Pamačiusi drebantį sūnų, ji suprato, kaip arti jie buvo mirties.
— Atleisk man, sūnau… galėjau tave nužudyti.
Sesuo Liucija juos išklausė, paguodė ir pasakė tai, ko Ana niekada nepamiršo:
— Gyvenimas tau suteikė dar vieną progą.
Nešvaistyk jos.
Pasikeisk iš meilės.
Surask drąsos dėl savo sūnaus.
Nuo tos dienos Ana ėmė žengti mažus, bet tvirtus žingsnius.
Vakare išjungdavo telefoną.
Siliovė lankytis vakarėliuose.
Ieškojo pagalbos.
Išmoko planuoti savo gyvenimą, laiką ir pinigus.
Buvo nuopuolių.
Bet kiekvieną kartą suabejojusi, pažvelgdavo į Matėjų ir prisimindavo tą avariją.
Po metų, stebėdama jį žaidžiant futbolą parke, ji jį pašaukė.
Matėjus pribėgo ir apkabino ją.
Ana pajuto gilų ramybės jausmą.
Ji pažvelgė į jį švelniai ir sušnibždėjo:
— Aš tave myliu.
Būti tavo mama išgelbėjo mano gyvenimą.
Pažadu, kad dėl tavęs būsiu geresnė.
O jis, su pačia tyriausia šypsena, atsakė:
— Aš visada tavimi rūpinsiuosi, mamyte.
Aš tavo herojus.
VISADA ATMINK
Būti jauna mama ar tėčiu yra sunku, bet vaikas nėra našta: tai atsakomybė ir kartu galimybė.
Jei geri – nevairuok.
Jei suklydai – paprašyk pagalbos.
Kartais gyvenimas duoda dar vieną progą… nešvaistyk jos.
